Senovės Indijos Mitai

Įvadas UDK 398 (540) Te 56 7 - Spec. redaktorė Albina PRIBUŠAUSKAITĖ Iš rusų kalbos vertė Danutė ČEPELIENĖ Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas ISBN 5-417-00774-9 © Eduardas Tiomkinas, Vladimiras Ermanas, 1998 © Vertimas į lietuvių kalbą, Danutė Čepelienė 1989,1998 Senovės Indijos mitologija yra neatskiriama ir svarbiausia šios savitos ir turtingos dvasinės kultūros dalis, iki šiol nepra­ radusi savo reikšmės ir nepaliaujanti mūsų dominti. Neįma­ noma suprasti senosios indų literatūros ir meno paminklų ne­ susipažinus su jos mitologija, lygiai kaip sunku būtų žavėtis Fidijo skulptūromis arba Horacijaus poezija nesusipažinus su antikos mitais, ir tai liečia ne vien tik senovės paminklus. Nuo Renesanso epochos antikos mitologijos vaizdiniai įaugo į Eu­ ropos kultūrą, ir dabar sunku įsivaizduoti išsilavinusį žmogų, nežinantį bent labiausiai paplitusių mitų. Taip pat ir senovės indų mitologijos vaizdiniai ne tik atsispindėjo sanskrito litera­ tūroje, bet daugelį amžių teikė ir iki šiol teikia liaudžiai dva­ sios peną, jie paplito kitose Rytų šalyse, veikiamose Indijos kultūros, atsispindėjo jų mene ir literatūroje. Populiariausi antikos mitai žinomi Europos, tarp jų ir lie­ tuvių (vert.) skaitytojams iš daugybės vertimų ir aprašymų bei jų motyvų atspindžių tų tautų klasikinėse literatūrose, o nė kiek ne mažiau už antikinę siužetų ir vaizdinių turtinga indų mitologija iki šiol yra mažai tyrinėta, ir apie ją dauguma mūsų skaitytojų nusimano labai miglotai. Skaitytojui pateikiama knyga iš esmės yra pirmasis bandy­ mas lietuvių kalba (vert.) suprantama forma pateikti populia- riausius ir meniškiausius senovės Indijos literatūroje užfiksuo­ tus mitus. Autoriai nekėlė sau jokių mokslinių užduočių. Pa­ rinkdami ir pateikdami mitus, jie traktavo juos kaip literatū­ ros reiškinius ir pirmiausia siekė literatūrinio įtaigumo. Ši kny­ ga skiriama visiems, besidomintiems senąja indų kultūra ir li­ teratūra, taigi ji turėtų bent kiek užpildyti skaitytojo žinių spra­ gas - supažindinti su indų mitais, o šiuo požiūriu jos tikslai tie patys kaip ir kadaise populiarios N. Kuno knygos apie seno­ vės graikų mitologiją. Indijos mitologiją sudaro neaprėpiama daugybė siužetų ir paveikslų, atspindėtų didžiuliuose senovės literatūros cikluo­ se bei paminkluose, apimančiuose šimtmečius ir tūkstantme­ čius kultūros tradicijų. Savaime suprantama, kad per visą jos istorijos periodą mes nerasime darnios pažiūrų ir sąvokų apie pasaulį sistemos. Senovės indų mitologijos vaizdiniai keitėsi ir evoliucionavo kartu su epochomis: išnykdavo senos ir atsi- rasdavo naujos kosmogoninės ir religinės koncepcijos, seniau­ sių dievybių vaizdiniai ir kultai nublankdavo ir išnykdavo, o juos pakeisdavo nauji; vietiniai dievaičiai ir kultai būdavo įtrau­ kiami į pagrindinį panteoną - arba išstumdavo anksčiau ten įsitvirtinusius, arba susiliedavo su jais ir praturtindavo juos nau­ jais bruožais bei atributais; keitėsi senųjų mitų vaizdų turinys, juose imta akcentuoti kitus dalykus - dėl pasikeitusių naujos istorinės epochos ideologinių srovių senieji mitai būdavo nau­ jai interpretuojami. Tačiau neretai išnykę iš literatūros senieji vaizdai ir sąvokos po šimtmečių užmaršties vėl atsirasdavo kar­ tais neatpažįstamai pasikeitę, kartais tik įgavę naują formą, lengvai atpažįstami. Ir gana dažnai sąlygiškai vėlesniuose lite­ ratūros paminkluose aptinkame archaiškiausius mitologijos ir kulto elementus, įtrauktus į viešpataujančią ideologijos siste­ mą iš kultūros arealo periferijos. Visa tai sukuria be galo mar­ gą, daugeliu atvejų net chaotišką ir iki šiol toli gražu detaliai mokslo neatskleistą vaizdą. Seniausias iš mus pasiekusių indų literatūros paminklų „Rigveda" („Himnų knyga") - atspindi mitologiją ir kultus arijų, atsikrausčiusių į Indiją II tūkstantmečio pr. m. e. vidury­ je ir ffabaigoje. Tai vienas iš ankstyviausių i