E-Book Content
PIANISTE Romanas Iš vokiečių kalbos vertė LAIMA BAREIŠIENE KAUNAS, 1994 VADA UDK 830—3 Je53 ISBN 9986-181-01-5 Elfriede Jclinek DIE KLAVIERSPIELERIN Rowohlt Verlag Hamburg 1983 © Vertimas į lietuvių kajb^ Laima Bareišienė, 1994 © Rowohlt Verlag GmbH, Reinbek bei Hamburg, 1994 © Leidykla, UAB „Vada", 1994 ■» Muzikos mokytoja Erika Kohut kaip audra įlekia j butą, kuriame gyvena su savo motina. Motina dažnai vadina Eriką vijurku, nes vaikas kartais tiesiog kaip gy vasis sidabras — taip ir taiko pasprukti nuo motinos. Erikai netrukus sukaks keturiasdešimt. Dėl amžiaus moti na jau lengvai galėtų būti Erikos senele. Tik po dauge lio nelengvų vedybinio gyvenimo metų Erika išvydo šį pasaulį. Tėvas iškart perdavė lazdelę savo dukteriai ir pasitraukė. Erika įžengė į sceną, tėvas nužengė nuo jos. Bėda šiandien suteikė Erikai sparnus. Lyg rudens lapų glėbys ji įsisuka pro buto duris, stengdamasi nemačiomis šmurkštelėti į savo kambarį. Tačiau jau stovinti visu ūgiu motina sulaiko Eriką. Priremia ją pasiaiškinti ir prie sie nos, inkvizitorė ir baudžiamasis būrys vienam asmeny, šeimos ir valstybės vienbalsiai pripažintas motina. Mo tina tardo, kodėl Erika tik dabar, taip vėlai, parsibeldusi namo. Paskutinis mokinys išėjo jau prieš tris valandas, nuo galvos iki kojų apibertas Erikos patyčiomis. Tikriau siai manei, kad aš nesužinosiu, kur tu buvai, Erika. Duk ra privalo atsakinėt motinai net nepaklausta, nors motina ja ir nepatikės, nes vaikas linkęs pameluoti. Motina dar laukia, bet tik kol suskaičiuos vienas, du, trys. Jau išgirdusi ,,du“, duktė išdrožia labai nutolusį nuo teisybės pasiaiškinimą. Jai iš rankų išplėšiamas natų prikimštas portfelis, ir jame motina regi skaudų atsakymą į visus klausimus. Keturi Bethoveno sonatų aplankai ne patenkinti pasidalinę ankštą erdvę su nauja suknele, aiškiai ką tik pirkta. Motina siuste pasiunta. Anksčiau, parduotuvėje, suknelė, pasmeigta ant kabyklės, atrodė to kia patraukli, spalvinga ir glotni, dabar ji tyso ten lyg murkšlinas skuduras, smaigstomas motinos žvilgsnių. Tuos pinigus už suknelę juk reikėjo padėt į taupomąją kasą! 5 O dabar Erika išleido juos per anksti. Būtų buvę galima nuolatos matyti šią suknelę prieš akis Austrijos statybi nės firmos taupomosios kasos knygelės įnašo pavidalu, nebūtų buvę baugu prieiti prie baltinių spintos, kur tau pomoji knygelė dirsčioja iš už paklodžių krūvos. Bet šiandien Erika pasivaikščiojo, paėmė iš sąskaitos pinigų, ir štai rezultatas: tegu Erika apsivelka ta suknele kas kart, kai parups, kur dingusi va ta apvali suma. Tuos žodžius klykia motina: šitaip tu iššvaistei būsimą atly gį! Vėliau būtume turėję naują butą, tačiau neiškentei, o dabar turi tik lupatą, kuri greit išeis iš mados. Motina visko nori vėliau. Nieko nenori dabar. Tačiau savo vaiko nori visados, nori visados žinoti, kur jį rasti, jei ištiks bėda, nes mamai gresia infarktas. Šiuo momentu motina nori taupyti, kad galėtų mėgautis vėliau. O Erika ima ir nusiperka suknelę, dar kone laikinesnį daiktą kaip majonezo kruopelė ant sumuštinio su žuvim. O šitoji suk nia net kitais metais, kitą mėnesį jau bus išėjusi iš bet kokios mados. Pinigai niekad neišeina iš mados. Butas, kurį jos nuomoja ir kur dabar gyvena, toks pasenęs, kad jį galima tik išmesti. Bet pirmiau, kadangi jų naujasis butas statomas visiškai naujoviškai, abi pasi rinks sieninių spintų ir net kambarių sienų padėtį. Vis kas daroma tiksliai pagal asmeninius nurodymus. Kaip moki, taip ir šoka. Motina, kuri gauna tik nedidukę pensiją, sprendžia, ką apmoka Erika. Šitam naujutėlai čiam bute, pastatytame pagal ateities metodus, kiekviena gaus nuosavą karalystę, Erika čia, motina ten, karalys tes, tvarkingai atskirtas vieną nuo kitos. Tačiau bus ir bendra svetainė susitikti. Jeigu užsimanysi. Tačiau mo tina su vaiku, žinoma, visuomet trokšta bendrauti, nes jos lyg vienas kūnas. Net čia, šitoj